Santykių krizė

 

Ar kada susimastėte, ar esamas partneris arba partnerė tikrai yra tas žmogus, su kuriuo norite praleisti likusį gyvenimą? Jeigu santykiai šiuo metu yra krizėje, galbūt galvojote, kad geriau būtų tiesiog išsiskirti, nes nematote prasmės toliau dėti pastangas ir bandyti pakeisti esamą situaciją, nors vis vien šiek tiek dvejojate, ar ši išeitis yra pati geriausia? Priešingai, galbūt norite išsaugoti santykius, tačiau nerandate būdų, kaip išeiti iš santykių krizės?

 

Šie klausimai yra labai sudėtingi ir reikšmingi todėl, kad jų pasekmės gali kardinaliai pakeisti gyvenimą. Pati ilgai ieškojau porų terapijos metodų, kuriais būtų galima nustatyti, ar porai verta dėti pastangas į vienas kitą ir taisyti santykius, ar geriau negaišti laiko ir išlaisvinti vienas kitą iš įsipareigojimų ir išsiskirti. Taip atradau Gottman‘o porų terapijos metodiką. Gottman metodas, tai naujas porų terapijos metodas, leidžiantis pagal tam tikrus žmonių tarpusavio elgesio faktorius jau per pirmas terapijos savaites nustatyti, ar porai įmanoma išeiti iš santykių krizės ir vėl džiaugtis vienas kitu, ar rekomenduotina kuo greičiau išsiskirti ir pradėti naują, visiškai kitokį gyvenimo etapą.

Apie Gottman porų terapiją

 

Gottman metodas - tai naujas porų terapijos metodas, leidžiantis pagal tam tikrus žmonių tarpusavio elgesio faktorius jau per pirmas terapijos savaites nustatyti, ar porai įmanoma išeiti iš santykių krizės ir vėl džiaugtis vienas kitu, ar rekomenduotina kuo greičiau išsiskirti ir pradėti naują, visiškai kitokį gyvenimo etapą.

 

Gottman metodas kilęs iš ilgamečių tyrimų ("longitudinal research") apie santykius, taip pat mokslininkų darytus santykių eksperimentus, porų dirbtuves, ir privačią porų terapiją. Dėl to, ši terapija yra visiškai kitokia, nei kitos porų terapijos.

 

Gottman porų terapijos metodiką sukūrė Dr. John Gottman ir Dr. Julie Gottman, kurie daugiau nei tris dešimtmečius studijavo ir tyrinėjo faktorius, lemiančius stabilius, džiaugsmingus, harmoningus ir saugius santykius.

Gottman porų terapija - tikra mitų griovėja

 

Kitoks požiūris į konfliktą. Problema yra tame, kad dauguma porų terapijos būdų fokusuojasi į tarpusavyje kylančių problemų sprendimą. Taigi, terapeuto darbas šių terapijų metu yra būti superiniu problemų sprendėju. Tiesą sakant, anksčiau buvo manoma, kad yra visai nesvarbu, kokia buvo problema, nes buvo manyta, kad visi konfliktai turi vieną kilmės pagrindą, dėl to terapeutas yra pajėgus jas išspręsti.

 

Dabar mes žinome, kad toks terapijos fokusas, kai terapeuto rolė yra išspręsti konfliktą, yra klaidingas. Gottman‘o tyrimai parodė, kad 69 proc. konfliktų kyla dėl problemų, kurios yra amžinos, t.y. neišsprendžiamos. Šios problemos kyla dėl asmenybės skirtumų ar asmeninių poreikių. Poros gali arba kalbėtis apie šias problemas, arba sustoti aklavietėje arba skausmingoje padėtyje be išeities. Dėl to, terapija turi padėti poroms kalbėtis apie šias problemas, o ne reikalauti išspręsti šias problemas.

 

Taip pat tyrimų metu rasta, kad ne visi konfliktai santykiuose yra lygiaverčiai. Kai kurie konfliktai yra absoliutūs santykių laužytojai. Turbūt žinote ginčus apie tam tikrus dalykus, kurie pasikartoja pastoviai. Tikriausiai jie kyla dėl to, kad kiekvieno žmogaus pozicija konflikte neša gilią asmeninę prasmę, todėl kompromisas atrodo neįmanomas. Pavyzdžiui, partneriai gali ginčytis apie biudžetą, bet vietoj to jie turėtų pasikalbėti ir išsiaiškinti, ką pinigai reiškia kiekvienam iš jų, naudojant žodžius tokius kaip laisvė, jėga, meilė, teisybė.

 

Taip pat, daugiamečių tyrimų dėka buvo išaiškinta, kokie įgūdžiai yra reikalingi harmoningiems santykiams. Pavyzdžiui, laiminguose santykiuose būdas pradėti konfliktą yra atsargus, lėtai įeinant į norimą temą. Buvo rasta, kad prieš pradėdami sudėtingą temą, abu partneriai sušvelnėja, tampa empatiški, priima vienas kito įtaką. Taip pat, jų pozityvaus bei negatyvaus sentimento proporcija yra 5:1, reiškia 5 geri dalykai ir 1 blogas dalykas, t.y. 5 geros emocijos ir viena negatyvi emocija. Taip pat, laiminguose santykiuose partneriai pastoviai komunikuodavo vienas kito nuomonės priėmimą, užkirsdavo kelią negatyvui pokalbio metu, iš karto pakeisdavo negatyvias emocijas į pozityvias, sulėtindavo konflikto tempą, jeigu jis įsibėgėdavo ir atsargiai bei švelniai judėdavo link kompromiso. Priešingai, analizuojant nelaimingus santykius, buvo pastebėta, kad pokalbį iš karto užvaldydavo neigiamos emocijos, pokalbyje trūkdavo pozityvių emocijų, arba vienas iš partnerių tiesiog emociškai atsijungdavo nustodamas kreipti dėmesį.

Racionalumas. 1970-aisiais porų terapija turėjo stiprų elgesio („behavioural“) ir kognityvinį („cognitive") komponentą, kurių pagrindais buvo daroma prielaida, kad terapeutas turi būti ramus ir racionalus. Taip pat buvo manoma, kad pora yra emocionali ir nesugebanti kontroliuoti dalykų, vykstančių aplink juos. Poros ateidavo į terapeuto kabinetą, ten keikdavosi, rėkaudavo ir verkdavo. Proceso metu partneriai tapdavo labai emocionalūs, negebėdavo ramiai šnekėti apie rūpimus dalykus. Pagal tuometines prielaidas, terapeuto darbas buvo padėti porai kontroliuoti tarpusavio jausmus ir tapti mažiau įsiraizgiusiais į emocinius labirintus. Šios metodikos tikslas buvo padaryti partnerius poroje daug racionalesniais. Kalbant apie neuro-anatomiją, terapeuto darbas buvo padėti kiekvieno iš partnerių smegenų racionaliąjai daliai laimėti prieš emocinę smegenų dalį. Tai buvo emocijos ir racionalumu kova, ir tikslas buvo toks, kad racionalumas turi laimėtų. Pagal šitą prielaidą, terapeutas dirbo evoliuciniu pagrindu.

 

Tačiau dabar mes žinome, kad ši prielaida yra neteisinga. Smegenyse emocija ir racionalumas integruojasi ir nėra atskiri. Tiesą sakant, be emocijų problemas išspręsti yra labai sunku. Emocija, tokia kaip intuityvumas, yra pagrindinis aspektas daugelio problemų sprendime, nes žmonės nėra racionalūs problemų sprendėjai. Priedo, emocijų reiškimas nereiškia, kad žmogus savęs nekontroliuoja. Tiesą sakant, emocija yra centrinis aspektas suprantant ir gydant porų santykius. Trys dešimtmečiai Gottman‘o tyrimų parodė, kad būtent emocija ir yra tas aspektas, kuris leidžia nuspėti, kaip klostysis santykiai. Taigi, terapeutas turi padėti poroms pagerinti emocinį ryšį.

 

Taip pat buvo rasta, kad žmogaus nervų sistemai automatiškai perėjus į aliarmo arba gynybinę būseną, atsiranda stiprūs limitai jų gebėjimui suprasti informaciją, t.y. klausytis, juoktis, žavėtis, būti empatiškiems ir kūrybingiems. Todėl, gebėjimas keisti į aliarmo arba gynybinę būseną yra svarbus konfliktų valdymo įrankis.

 

Priedo, svarbu ne tik tinkamai susitvarkyti su neigiamais jausmais, tačiau ir kurti pozityvius. Kitaip sakant, buvo manoma, kad jeigu bus suvaldytas konfliktas, vietoje jo automatiškai atsiras pozityvūs jausmai, kurie ims ir užpildys negatyvius. Tačiau ši prielaida yra klaidinga, nes jausmai savaime neatsiranda – su jais reikia dirbti, pvz. gerinant poros draugystę ir kuriant abiems saugų prisirišimą prie vienas kito. Tą galima pasiekti dirbant su „ėjimo į vienas kitą“ metodika, pagerinančią emocinį ryšį; taip pat kuriant emocinį intymumą, romantiką, aistrą, seksualumą, žaismingumą, džiaugsmą ir nuotykius.

 

Taip pat mokslinių tyrimų metu buvo rasta, kad pozityvių emocijų kūrimas turi būti papildytas bendros prasmės suvokimu. Tai yra, pora turi identifikuoti ir tarpusavyje komunikuoti savo bendrą tikslą, kalbėtis apie gyvenimo prasmę, savo prioritetus ir vertybes, kurias laiko šventomis ir amžinomis, jų asmeninius tikslus ir misijas, etiką, moralę, gyvenimo filosofiją, dvasingumą ir t.t. tam, kad galėtų susikurti egzistencinį pamatą savo santykiams.

Meta-emocija. Buvo rasta, kad dideli skirtumai, kylantys dėl to, kaip poros nariai galvoja apie emocijas taip pat gali labai apsunkinti santykius. Tam, kad padėti partneriams suprasti savo emocijas, turime žinoti, ką kiekvienas poros narys mano apie pyktį, liūdesį, baimę, panieką, pasididžiavimą, žavesį, meilę, džiaugsmą, adrenaliną, humorą, linksminimąsi, nuotykius, saugumą, paniką ir kitas emocijas. Mes turime suprasti partnerių filosofiją apie emocijas ir emocijų tyrinėjimą. Tai ypač svarbu tokiuose atvejuose, kur bent vienas iš poros narių praeityje yra patyrę emocines traumas. Pagal Gottman‘o porų terapijos filosofiją manoma, emocinį nesaugumą sukelia meta-emocijos, t.y. žmogaus mintis apie jo paties emocijas, ir visa tai gali būti pagerinta emocinio koučingo pagalba, kurį ir atlieką terapeutas.

 

Pavyzdžiui, dažnai tiek žmonės tiek terapeutai mano, kad pyktis yra pavojinga emocija, tačiau Gottman‘o daryti tyrimai to nepatvirtino. Priešingai, jis rado, kad pyktis santykiuose nėra pavojingas, tačiau kritika, gynybiškumas, panieka, suakmenėjimas ir nusiteikimas yra labai pavojingi, nes šie jausmai ypatingai stipriai didina negatyvumą, kuris ir sugriauna santykius. Gottman tyrimai parodė, kad negatyvumo didėjimas būtent ir yra vienas iš faktorių, kuris parodo, kad ateityje laukia skyrybos. Panašiai, tyrimai taip pat parodė, kad pozityvūs jausmai konflikto metu buvo identifikuotas kaip faktorius, leidžiantis nuspėti džiaugsmą ir stabilumą santykiuose todėl, kad teigiami jausmai padėdavo labai efektyviai sulėtinti konfliktą.

 

Įdomu paminėti, kad porose, kurios konfliktavo dėl neišsprendžiamų problemų, svarbu buvo ne tai, ar pavyks išspręsti problemą, o tai, kokia emocija vyravo konflikto metu. Poros, kurios sugebėdavo į sudėtingas situacijas įterpti vienas kito priėmimą, humorą, žavesį ir panašiai surasdavo kompromisą daug lengviau, negu kitos poros.

Kokiomis psichoterapinėmis kryptimis remiasi Gottman terapija?

 

Kaip matome, daugelis idėjų apie standartines porų terapijas yra apipintos mitais, kurie neturi mokslinio pagrindo, tačiau pagaliau remiantis Gottman‘o tyrimais mes pradedame suprasti santykius. Ši  Gottman‘o terapija yra paremta nauja teorija, kuri nuspėja ar santykiai bus sėkmingi ar ne. Sakydama teorija, turiu omeny receptą, kuris aiškiai nurodo, kokių reikia ingredientų ir kokiais kiekiais, tokiu būdu duodamas instrukcijas terapeutui, su kokiais santykių aspektais reikia dirbti tam, kad pagerinti santykius.

 

Taigi, su džiaugsmu noriu pranešti, kad pradedu vesti porų terapiją remiantis Gottman‘o metodikos principais. Kaip jau minėjau, pagrindinis šios terapijos fokusas yra emocija, konflikto sprendimo įgūdžiai, tarpusavio draugystės kūrimo įgūdžiai ir gebėjimas sukurti bendrą gyvenimo prasmę. Žiūrint iš psichoterapinės pusės, Gottman‘o metodika apjungia daugelį psichoterapijos krypčių, tokių kaip emocinė, elgesio, egzistencinė, kognityvinė, naratyvinė, sistematinė ir psichodinaminė terapija.

 

Gottman metodo charakteristika:

  • Tai emocinė terapija ("affective therapy"), kuri tyrinėja emocijas, kurias pora "atsineša" į sesijas (pvz. negatyvūs santykių motyvai, emocinis atsiribojimas, negatyvių emocijų aštrumas). Terapijos tikslas yra pakeisti konfliktus į funkcionalias, konstruktyvias, reguliuojamas diskusijas. Taip pat yra siekiama atstatyti pozityvias emocijas, kurti saugumą, pasitikėjimą, tarpusavio ryšį, meilę, intymumą, draugystę.

 

  • Tai elgesio terapija ("behavioural therapy"), kurios tikslas yra keisti neveikiančią elgesio poroje dinamiką.

 

  • Tai egzistencija paremta porų terapija ("existetially-based therapy"), kuri siekia išspręsti "užstrigusius" konfliktus ir sukurti bendrą gyvenimo prasmę remiantis egzistenciniais principais.

 

  • Tai kognityvinė terapija ("cognitive therapy"), analizuojanti filosofiją, kaip poros nariais galvoja apie santykius ir ką jie jaučia apie emocijas ir meta-emocijas.

 

  • Tai naratyvinė-pasakojimo terapija ("narrative therapy"), analizuojanti istorijas, kurias poros nariai pasakoja apie vienas kitą, įskaitant jų tikslus ir patirtus sunkumus gyvenant kartu.

 

  • Tai sistematinė terapija ("systematic therapy"), sukurta nuosekliai matematiškai modeliuojant sąveikaujančius veiksnius, kurie sudaro harmoningų santykių pagrindą.

 

  • Tai psichodinaminė terapija ("psychodynamic therapy"), analizuojanti, kaip žmogaus patirtis šeimoje, vaikystėje ir praeituose santykiuose paveikia dabartinius santykius (ypač konflikto metu).

Kokia yra Gottman porų terapijos eiga?

 

Porų terapiją sudaro 2 pagrindiniai etapai:

(1) įvertinimas, kas neveikia santykiuose

(2) intervencijos

Pirmos trys sesijos yra skiriamos nuodugniai išanalizuoti santykius naudojantis Gottman'o moksliniais metodais, o po to sekančios sesijos - vykdyti intervencijas, kurios parenkamos pagal pirmų 3-ų sesijų metu nustatytas problemas.

 

Sesijos trunka apie 1,5 - 2 val. Standartinė sesijų eiga:

#1 Sesija. Pokalbis su abiem poros nariais vienu metu. Po sesijos abiems poros nariams yra duodami nuodugnūs klausimynai, skirti geriau suprasti psichologinius poros bendravimo ir kylančių problemų aspektus. Dažniausiai, klausimynus užpildyti užtrunka apie 1 val.

#2 Sesija. Pokalbis su kiekvienu poros nariu atskirai. Taip pat, šios sesijos metu yra grąžinami klausimynai.

#3.1. Įvertinimo paruošimas. Tai individualus psichologo laikas, kurio metu yra analizuojami #1-os ir #2-os sesijų metu gauti duomenys, skaičiuojami klausimynų rezultatai ir parengiamos gairės bei pasiūlymai tolesnėms terapijoms. Ši dalis yra apmokama kliento  (2-ų val. darbo tarifu).

#3.2. Sesija. Poros santykių įvertinimo rezultatai, sutartinių terapijos tikslų iškėlimas ir abipusiai sutartas terapijos planas.

#4 ir tolesnės Sesijos. Tolesnės sesijos yra vykdomos pagal pasirinktus terapijos tikslus ir numatytas intervencijas.

 

Sesijos vyksta online arba gyvai Vilniuje. Esant galimybei, galime daryti sesijas jūsų namuose. Jeigu gyvenate kitame mieste, galime padaryti 'Terapijos Maratonus' - po 2-3 sesijas tą pačią dieną. Dėl detalesnės informacijos susisiekite +37064856781.